Kol egzistuoja el. laiškai, tol egzistuoja ir šlamštas. Dešimtmečius nepageidaujamų laiškų siuntėjai rasdavo būdų, kaip patekti į žmonių pašto dėžutes su nepageidaujamais pranešimais. Ir . el. pašto paslaugų teikėjai rado naujų būdų, kaip užkirsti jiems kelią.
Vienas iš jų – įtraukimas į juodąjį sąrašą. Tačiau paaiškėjo, kad jis nėra visiškai veiksmingas, nes juodieji sąrašai dažnai blokuoja teisėtus el. laiškus. Atsirado greitieji sąrašai.
Šiandien aptarsime, kas yra juodieji ir greitieji sąrašai, jų skirtumus ir panašumus ir kodėl turėtumėte žinoti apie juos kaip el. pašto rinkodaros specialistai.
Kas yra nepageidaujami el. laiškai?
Šlamštas – tai el. laiškai, kurie patenka į jūsų pašto dėžutę, nors nesutikote jų gauti arba neprašėte jų gauti. Tai gali būti reklaminiai ir rinkodaros pranešimai, kurių gavėjas nėra pasirašęs.
Paprastai jie siunčiami masiškai į adresų sąrašą ir dar vadinami nepageidaujamais laiškais arba neužsakytais laiškais. masiniai el. laiškai . Dauguma nepageidaujamų laiškų siunčiami reklamos tikslais. Tačiau kai kurie jų gali būti kenksmingi, nes juose gali būti nuorodų į sukčiavimo svetaines arba kenkėjiškas programas.
Kaip užkertamas kelias nepageidaujamiems laiškams
El. pašto paslaugų teikėjai naudoja įvairias nepageidaujamų laiškų prevencijos galimybes.
Jei turite el. pašto paskyrą, taip pat yra parinkčių, kurias galite valdyti kaip gavėjas, įskaitant tam tikrų el. pašto adresų ar siuntėjų žymėjimą kaip nepageidaujamų laiškų, siuntėjų, iš kurių gaunate daug nepageidaujamų laiškų, atsisakymą ir siuntėjų blokavimą.
Serveriai taip pat imasi įvairių veiksmų prieš nepageidaujamų laiškų siuntėjus, pvz. siuntėjo balas , kuris yra tarsi el. pašto siuntėjų kredito balas. Kai siuntėjo balas tampa per žemas dėl nepageidaujamų pranešimų arba dėl to, kad per daug gavėjų siuntėjo el. laiškus pažymi kaip nepageidaujamus, jie gali sunkiai pasiekti gaunamųjų laiškų dėžutes. Tai vadinama juoduoju sąrašu.
Kita vertus, „greylisting” yra dar viena priemonė, kuria el. pašto serveriams suteikiama daugiau laiko patikrinti, ar el. laiškai nėra nepageidaujamų laiškų, kol jie patenka į pašto dėžutę.
Kas yra el. pašto pilkasis sąrašas?
„Greylisting” – tai procesas, naudojamas patikrinti, ar el. pašto siuntėjas yra teisėtas. Naudojant greylisting, išsiųstas el. laiškas iš karto nepateks į gavėjo el. pašto dėžutę.
Vietoj to jis laikinai blokuojamas, kol gaunantysis serveris paprašo siuntėjo dar kartą išsiųsti pranešimą. Skirtingai nuo juodojo sąrašo, kai visiškai užblokuojamas el. laiškų siuntimas, sudarant greylisting bus bandoma siųsti antrą kartą.
Kadangi mažai tikėtina, kad nepageidaujamų laiškų serveriai bandys pristatyti pranešimą antrą kartą, nepageidaujami pranešimai gavėjas jų neatsiunčia ir negauna, o teisėtų – gauna.
Greylisting vs blacklisting – greylisting vs blacklisting el. paštas
Yra daug skirtumų tarp el. pašto greylisting ir blacklisting.
Įtraukus siuntėją į juodąjį sąrašą, jam užblokuojama galimybė siųsti el. laiškus, o jo siunčiami pranešimai niekada nebus pristatyti į gavėjų pašto dėžutes, nesvarbu, kiek kartų bus bandoma juos išsiųsti.
Kita vertus, greylisting yra laikinas blokavimas, kuris turėtų baigtis, kai el. laiškas galiausiai bus išsiųstas. Proceso metu sukuriami laikini klaidų kodai, kurie turėtų paskatinti nuotolinius serverius iš naujo bandyti pristatyti laišką.
Šlamštlaiškių nuotoliniai serveriai paprastai nebandys antrą kartą pristatyti el. laiško, nes jie paprastai yra nustatyti dideliam kiekiui masinių el. laiškų pristatyti ir praleidžia pranešimų eilę. Todėl šitaip nepageidaujami laiškai dažniau blokuojami.
Trumpai tariant, greylisting yra el. pašto saugumo priemonė, neleidžianti pranešimams iš nepageidaujamų el. pašto adresų patekti į pašto dėžutę. Tačiau ji taip pat turi apsaugą, kuri praleidžia teisėtus el. pašto siuntėjus.
Kas lemia, kad el. pašto adresas įtrauktas į pilkąjį sąrašą?
Kai pašto serveris gauna įeinantį ryšį iš siuntėjo serverio, išduodamas laikinas klaidos kodas, kuriuo laikinai atmetamas el. pašto pranešimas ir prašoma, kad nuotolinis serveris per tam tikrą laiką pabandytų jį išsiųsti iš naujo.
Laikinasis klaidos kodas taip pat talpina serverio, gavėjo ir siuntėjo IP adresus. Tada siunčiantysis serveris gaus 451 klaidos kodą, kuris paskatins serverį bandyti iš naujo išsiųsti pranešimą per nurodytą laiką.
Kai siuntėjas vėl bandys pristatyti pranešimą, informacija bus patikrinta pagal talpykloje esančią informaciją, ir jei ji sutaps, gavėjui bus suteiktas leidimas priimti pranešimą.
Taip pat gali būti kitų nepageidaujamų laiškų filtravimas metodus, kuriuos šiuo metu taiko gaunantysis pašto serveris. Paprastai siuntėjams reikės iš naujo bandyti pristatyti laišką per artimiausias dvidešimt keturias valandas, nes po to informacija paprastai bus ištrinta. Priešingu atveju, siuntėjai, kurie laiškus siunčia nedažnai, kiekvieną kartą bus priversti atlikti visą „greylisting” procesą.
Kiekvieno pašto serverio pakartotinių bandymų schema skiriasi; pagal nutylėjimą pakartotinis pristatymo bandymas trunka penkiolika minučių, o kituose gali būti ilgesnis. Paprastai tai būna nuo vienos minutės iki pusės valandos.
Kodėl el. laiškai įtraukiami į pilkąjį sąrašą?
Yra kelios pagrindinės priežastys, dėl kurių el. laiškai įtraukiami į greitąjį sąrašą: siuntėjo reputacija ir netinkama IP konfigūracija.
Neteisingos IP konfigūracijos atveju siuntėjo IP adrese nebus teisingai nustatytas visiškai kvalifikuotas domeno vardas ir į jį nukreipiantis atvirkštinis DNS įrašas. Tokiu atveju interneto paslaugų teikėjas aptinka klaidingą informaciją ir reaguoja blokuodamas pranešimus – paprastai laikinai, nors kartais tai gali būti ir visam laikui.
Jei iš jų IP gaunama daug el. pašto žinučių, gali būti padidintas siuntėjų, turinčių prastą istoriją arba žemą siuntėjo reitingą, greylistingas arba greičio ribojimas, nes yra didesnė rizika, kad tai gali būti nepageidaujami laiškai.
Problemos su pilkuoju sąrašu
Nors „greylisting” yra metodas, kuriuo galima sėkmingai užkirsti kelią daugeliui nepageidaujamų ir nepageidaujamų pranešimų, dėl jo gali kilti problemų siunčiant el. laiškus gavėjams. Keletas pagrindinių greylisting trūkumų yra šie:
Pranešimų vėlavimai
„Greylisting” gali būti geras būdas užkirsti kelią nepageidaujamoms žinutėms, tačiau jis turi vieną trūkumą – prarandamas momentinis el. pašto pobūdis. Taip atsitinka dėl to, kad iš nežinomų arba naujų IP adresų gautas laiškas bus laikinai atmestas, užuot iš karto išsiųstas į pašto dėžutę.
Galiausiai dėl to vėluoja dauguma nauju siuntėjo adresu siunčiamų el. laiškų, neatsižvelgiant į tai, ar jie iš tikrųjų yra nepageidaujami. Kiek laiko gali trukti vėlavimas, priklauso nuo to, kada siuntėjas iš naujo bando išsiųsti laišką.
Nesėkmingas pristatymas
Nors tai pasitaiko retai, greylisting taip pat gali sukelti Nesėkmingas pristatymas kai kuriais atvejais. Tai gali dažniau pasitaikyti, jei naudojamas senesnis SMTP serveris, kuris laikiną pristatymo sutrikimą klaidingai traktuoja kaip nuolatinį pristatymo sutrikimą. Tokiu atveju gavėjas niekada negaus pranešimo. Pakartotiniai bandymai, atliekami nustačius greylisting slenksčius, taip pat gali būti nepristatomi.
Pristatymas iš kelių IP adresų
Didelės įmonės kartais naudoja kelis skirtingus pašto serverius išeinantiems el. laiškams tvarkyti. Kartais dėl to pakartotinis bandymas gali būti siunčiamas iš kito IP adreso. Tačiau tokiu atveju antrasis bandymas bus laikomas pirmuoju bandymu ir taip pat bus atidėtas, todėl el. pašto vėlavimas dar labiau padidės.
Elektroninio pašto tikrinimas pagal pilkąjį sąrašą: kaip tvarkyti greylist vs juodąjį sąrašą
Jei siunčiate el. laiškus ir jie patenka į greylisting, gera žinia ta, kad tai nėra tas pats, kas juodasis sąrašas, ir yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad užtikrintumėte, jog jūsų pranešimai būtų sėkmingai pristatyti gavėjams.
Pirmiausia galite įsitikinti, kad jūsų konfigūracija yra teisinga ir IP adresai nustatyti teisingai. Jei atsiranda didelis greylisting, gali būti naudinga peržiūrėti paskyros lygmens atidėjimo žurnalus ir rasti bei gauti informacijos iš serverio siunčiamų klaidų pranešimų.
Juose gali būti nuoroda, kurią galite rasti, kad gautumėte daugiau informacijos, išsamiau paaiškinančios interneto paslaugų teikėjo siuntimo politiką ir pateikiančios pasiūlymus, kurių galite laikytis, kad išvengtumėte tolesnio greylisting’o. Paprastai pateikiama užklausos forma, kurią galite užpildyti, kad gautumėte tolesnes rekomendacijas, jei net ir atsižvelgę į šiuos pasiūlymus toliau būsite įtraukiami į greitąjį sąrašą.
Kai teisėti, nepiktybiniai el. laiškai patenka į „Greylist” sąrašą
Nors „greylisting” gali būti gana naudingas siekiant užkirsti kelią nepageidaujamiems laiškams ir turėti privalumų tiek siuntėjams, tiek gavėjams, kartais gali kilti problemų, pvz. nepageidaujamų laiškų filtras .
Pavyzdžiui, el. laiškai, kuriuose pateikiamos naudotojo vardo ar slaptažodžio atstatymo instrukcijos, arba el. laiškai, kuriais patvirtinamas kliento užsakymas, gali būti įtraukiami į greylisting, todėl gali būti vėluojama. Kartais dėl klaidingai teigiamo nepageidaujamų laiškų gavimo rezultato gali nelikti galimybės atlaisvinti el. laišką ir bandyti pakartotinai jį pristatyti.
Veiksmingiausias būdas nustatyti, kodėl pranešimai nepateko per filtrą, yra žurnalų peržiūra. Tai padės jums suprasti pagrindinę problemos priežastį ir nustatyti, kokių taisomųjų veiksmų reikia imtis.
Tarkime, kad negaunate svarbios informacijos dėl to, kad gavėjas įtrauktas į greylisting’o sąrašą. Tokiu atveju gali būti galimybių, pavyzdžiui, rankiniu būdu išjungti greylist funkciją arba tam tikriems siuntėjams įjungti išimtis.
„Greylisting” yra dar vienas iš naujausių šlamšto prevencijos būdų. Skirtingai nuo juodojo sąrašo, kai visiškai užblokuojamas siuntėjas, greylisting laikinai užblokuoja el. pašto pranešimus ir suteikia serveriui galimybę juos išsiųsti iš naujo.
Pilkasis ir juodasis sąrašas: užbaigimas
Jei siunčiate daug el. laiškų ir nerimaujate dėl siuntėjo reputacijos, nesijaudinkite. Kol nesate įtrauktas į juodąjį sąrašą kaip nežinomas siuntėjas, žaliasis sąrašas yra alternatyva juodajam sąrašui, kurią galima išspręsti.
O jei ieškote patikimo būdo, kaip nepatekti į gavėjų nepageidaujamų laiškų aplanką, galite išbandyti „Bouncer”. Naudodami „Bouncer” per kelias minutes galėsite patvirtinti visus savo el. pašto sąrašus ir žinosite, ar el. laiškus siunčiate tikriesiems žmonėms, o ne tik spausdinimo klaidas.
Užsiregistruokite nemokamoje paskyroje ir išbandykite ją!
Pilkasis ir juodasis sąrašas: dažniausiai užduodami klausimai
Koks didžiausias skirtumas tarp juodojo ir pilkojo sąrašo?
Naudojant juodąjį sąrašą automatiškai uždraudžiama siųsti el. laiškus į tam tikrą adresų sąrašą. Juodasis sąrašas skirtas apsaugoti naudotojus nuo nepageidaujamų laiškų, o patekę į jį nebegalėsite susisiekti su šiais naudotojais. Įtraukus į greitąjį sąrašą, reikalus išspręsti lengviau ir paprastai galite susisiekti antrą kartą bandydami siųsti el. laišką.
Kokia yra dažniausia priežastis, dėl kurios jie įtraukiami į greitąjį sąrašą?
Dažniausiai tai būna IP adreso klaida. El. pašto paslaugų teikėjai nori apsisaugoti nuo pavojingų ne iki galo nustatytų IP adresų. Laimei, tai laikina situacija, kurią, kitaip nei juodąjį sąrašą, galima lengvai išspręsti. Tai vienas iš greitojo ir juodojo sąrašo skirtumų.
Ar galiu būti išbrauktas iš pilkojo sąrašo?
Taip, buvimas „greylist” sąraše yra laikinas ir galioja tik tol, kol išsprendžiate el. pašto konfigūracijos problemas.
